- kebelis
- kẽbelis dkt. Bū́tų geriaũ, kad kẽbelio bū́tų mažiaũ.
.
.
kebelis — kẽbelis sm. (1) Tv 1. painus, keblus darbas; painiava: Toks čia susidarė kebelis, kad sunku ką nors ir padaryti Kair. Kẽbeliai tik su tokiu žmogum (su mažu vaiku) Grž. Daug kẽbelio būna, kol linus apdirbi Svn. Tik su tais vaikais yr kẽbelis… … Dictionary of the Lithuanian Language
kebelė — kẽbelė sf. (1) G90 keblus darbas, kebli padėtis, keblumas; painiava, kliūtis; plg. kebelis 1: Susidarė toki kebelė, kad nebgaliam iš anos beišsipainioti Lž. Nemaloni kẽbelė, kad yra darbas nereikalingas J. Ten didelė kẽbelė žanyties J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
tribelis — trìbelis sm. (1) gaišatis, vargas, kebelis: Padėsiu čia plėškes – bus mažiau trìbelio (greičiau bus galima rasti) Mrj … Dictionary of the Lithuanian Language
šviesti — šviẽsti, šviẽčia (šviẽta), šviẽtė 1. intr. H, R, R244,304, MŽ, N, KBII154, K, Sut, M, L, LL243, BŽ506, DŽ skleisti (spinduliuoti ar atspindėti) šviesą, veikti kaip šviesos (spindulių) šaltiniui: Saulė pateka i šviẽčia Vdk. Vakar saulė… … Dictionary of the Lithuanian Language